Knygos anotacija

Gaivališkas talentas, kūrybos amazonė, lietuvių grafikos sunkioji artilerija, drąsioji ir žavioji linoraižinių akrobatė, meno viengungė... Menininkai, dailėtyrininkai knygoje mėgina įvardyti tą genialumo žymę, kuri skiria Elvyros Kairiūkštytės kūrybą iš daugelio kitų.

Ramutės Rachlevičiūtės įžanginiame straipsnyje cituojami vieno lietuvių dailės korifėjų Ričardo Povilo  Vaitiekūno žodžiai, kad XX amžiaus Lietuvos grafikoje buvo dvi menininkės – Marcė Katiliūtė (ikikarinės nepriklausomos Lietuvos dailininkė) ir Elvyra Kairiūkštytė. Iki šiol stebina lietuvių grafikoje neįprastas jos lakštų monumentalumas, kosminiu svaiguliu stulbinantys pirmykščių tautų meno motyvai.

Fenomenalius dailininkės gebėjimus rodo jau vien kolegų liudijimai, kad savo didžiuosius linoraižinius ji kurdavo be parengiamojo piešinio, sukiodama linoleumą ir vis dėlto nenuklysdama nuo savo vizijos. Reikia nepamiršti, kad tą viziją į raižomą klišę reikia perkelti apverstą veidrodiniu principu, kad atspaudas būtų toks, kaip sumanyta. Negana to, vieną kūrinį Elvyra raižydavo keliose klišėse, kurias prieš atspausdama sudėliodavo kaip mozaiką. Beje, linoleumas nėra subtiliausia medžiaga, ji neriboja tik tokio masto talentų kaip Elvyra Kairiūkštytė saviraiškos.

Vaikų namuose augusi pamestinukė, atrodo, neturėjo nieko, kas būtų jai praskynę kelią į žmones: nė vieno žinomo kraujo giminaičio, anaiptol neįspūdingos išvaizdos – mažutė, neprimatanti, mikčiojanti... Ir vis dėlto ji turėjo viską: pagarbą didžiuliams savo gabumams nuo vaikų namų iki aukštųjų dailės studijų ir parodų salių, pasiaukojamai ją globojusius mokytojus, ištikimų draugų, atstojusių artimiausius gimines – kai reikėjo, valgydinusių, negailėjusių savo namų šilumos amžinai vienišei, supratusių, kokie demonai kartais drasko didžiajai kūrybai pasmerktą žmogų. Draugai iki šiol dirba didžiulį darbą puoselėdami Elvyros kūrybinį palikimą.

Mažaūgė pasakų būtybė, ateivė iš paralelinio pasaulio, gaivališka ir dramatiška asmenybė... Elvyra visomis spalvomis atsiskleidžia knygoje pateiktuose kolegų ir draugų pasakojimuose, ant palaidų lapelių rašytame ekscentriškame dienoraštyje, o svarbiausia – savo kūriniuose, kurių reprodukcijos pateikiamos knygos puslapiuose.

 Knygoje yra ir visi reikiami dalykiniai priedai: Elvyros Kairiūkštytės kūrinių katalogas (be piešinių, kurių po dailininkės mirties rasta tūkstančiai), parodų sąrašas, bibliografija, asmenvardžių rodyklė, reziumė ir iliustracijų sąrašas anglų kalba.

* * *

Ji peržengė varžančius įprasto stiliaus rėmus ir visiškai atsidavė linijų šėlsmui.

Dailėtyrininkė Ingrida Korsakaitė

Tais laikais nieko nežinojome apie Fridą Kahlo. Šiandien sakyčiau – Elvyra buvo baltoji Frida.

Dailėtyrininkė Aleksandra Aleksandravičiūtė

Ji rinkosi ir matavosi kukliai elegantiško ir valiūkiškai provokuojančio stiliaus drapanėles: kažkas labai aptempta, kažkas nutįsę, kažkas ultratrumpa, o viskas kartu tiesiog elvyriška.

Dailėtyrininkė Laima Petrusevičiūtė

Elvyra negalėjo pakęsti jokio gyvo padaro. Ji kaukdavo, jei katė arčiau prieidavo, nežinodavo, ką daryti. Kartą jai pasakiau, kad ji išsigimėlė. Elvyra netgi apie maistą neturėjo jokio supratimo. Valgyti ji eidavo į valgyklą. Elvyra nesuprasdavo, ką mes darom namuose.

Rašytoja Jolita Skablauskaitė

Vienatvės Elvyros gyvenime buvo daugiau, negu žmogus gali pakelti.

Dailininkas Mindaugas Skudutis

Man yra sakiusi: „Nemanyk, kad nuospaudos ant kelių yra nuo klūpėjimo bažnyčioje. Jos yra nuo klūpėjimo paišant.“

Dailininkė Viktorija Daniliauskaitė

 Knygoje yra ir visi reikiami dalykiniai priedai: Elvyros Kairiūkštytės kūrinių katalogas (be piešinių, kurių po dailininkės mirties rasta tūkstančiai), parodų sąrašas, bibliografija, asmenvardžių rodyklė, reziumė ir iliustracijų sąrašas anglų kalba.