Knygoje spausdinamos žymaus rašytojo, Nacionalinės premijos laureato Juozo Apučio (1936–2010) keturios apysakos. Šiam leidimui anksčiau spausdintus kūrinius autorius iš naujo pats redagavo ir taisė. Apysakos yra sulaukusios didelio susidomėjimo, literatūros mokslininkų analizės. Jas sieja, pasak autoriaus, tas pats pagrindinis herojus. „Savo egzistencijos kelionę jis pradeda vaikystėje pamatyta besileidžiančia saule ir gimtąja pirkia, o toliau jo keliai nusidriekia per kūniškojo ir dvasinio gyvenimo dešimtmečius, apimančius dalį tautos istorijos“.
Iš Juozo Apučio „Pabaigos žodžio“: „Visą savo gyvenimą rašytojas rašo vieną knygą. Knygų pavadinimai kitokie, herojų vardai kitokie, papasakotos istorijos kitokios, – būtos ar grynai fantazijos sukurtos, – o kūrybos medžio šerdis ir šakos yra to paties autoriaus, gyvos jo mintimis, jausmu, gaivališka ar medituojančia egzistencija“.
Prozininkas, novelių autorius Juozas Aputis gimė 1936 m. birželio 8 d. Balčių kaime (Raseinių r.), kurį laiką gyveno Nemakščiuose, Viduklėje, Vilniuje, vėliau įsikūrė Dzūkijoje, vaizdingame Zervynų kaime. 1960 m. baigė Vilniaus universitetą, dirbo „Literatūros ir meno“, „Girių“, „Pergalės“ (nuo 1980 m.) redakcijose. Nuo 1990-1994 m. buvo „Metų“...
