Knygos anotacija

Nepriklausomybės Akto signataras, žinomas politikas ir filosofas, pirmosios Nepriklausomos Lietuvos vyriausybės narys Romualdas Ozolas dienoraščio forma atskleidžia sudėtingą 1990–1992 metų laikotarpį, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, kai prieš jauną valstybę organizuotas pučas, ekonominė blokada. Ši liudijimų knyga siejasi su veikalu „Žvaigždės blėsta auštant“ (2007); jaudina autentika, asmeninių autoriaus išgyvenimų praskleidimas.

Iš ketvirto viršelio:

„Taip, toks buvo mūsų gyvenimas“. Bet – mūsų gyvenimas. Gyvenimas. Dabar daug kas jį bando gražinti pasakodamas, rašydamas, perrašydamas, redaguodamas. Kas parašyta mano „Sugyvenimuose“, kaip aš vadinau ir vadinu savo dienoraščius, nebepakeisi. Žinoma, galiu jų neskelbti. Kai kurie dienoraščius perrašo, neva literatūriškai pagerina. Manau, kad tai vis dėlto falsifikavimas. Dienoraštis yra metais, diena, netgi valanda pažymėtos akimirkos dokumentas, ir kaip nors koreguoti jį – tai klastoti ne tik fiksuojamo dalyko faktiškumą, bet ir fiksuotojo psichologiją bei filosofiją, nekalbant apie politiką, kuri gali stipriai nebesutapti su šiandienine. Norėdamas paaiškinti ano meto faktų užrašus pagal nūdienį jų supratimą, turėčiau rašyti memuarus, kuriuose galėčiau išvedžioti ką tinkamas, „nepatogias vietas“ palikdamas užrašams.“