Tai pirmoji dailininkės ir dabar jau oficialios poetės knyga.
Tai - panaudoto teatrinio rekvizito poetė. Žodžiai grūdasi tekste kaip ledo lytys pavasarį. Kartais suformuoja ir visai gražių darinių, bet...
Keistas šiuolaikinio pasaulio ir praeities derinys, nesušukuotas ir gaivališkas, geliantis ir moteriškas, tačiau manęs nekabina. Antraeilis kažkoks... Gal dėl to, kad aš...
Skaityti daugiau »
Pirmąsyk į mano rankas pluoštas Jolantos Sereikaitės eilėraščių pateko gal prieš kokį dešimtmetį. Iškart suvokiau, kad tai - spausdintini tekstai, nes jie išsiskyrė iš visų kitų, kuriuos paprastai kiši redakcijos stalčiun: „Palauks“. Negalėčiau dabar suskaičiuoti, kiek Jolantos eilėraščių publikacijų pasirodė mūsų kultūrinėje spaudoje, bet nesuklysiu...
Skaityti daugiau »
Lietuvos kultūrinėje padangėje vis dažniau pasirodo universalus menininkas: jis ir rašytojas, ir muzikantas, ir dailininkas, ir aktorius, ir visų kitų meno šakų atstovas.
Tokia yra ir Jolanta Sereikaitė. Jos dailės darbai ir poezija gerai žinoma visiems, besidomintiems menu. 2003 metais pasirodė pirmoji autorės poezijos knyga — „Atspindžių aikštė“.
Tai...
Skaityti daugiau »
