Atpirkimo krioklys
Joseph O'Connor
Atpirkimo krioklys
Išsirinkite dar vieną knygą ir už pristatymą mokėkite mažiau
Knygos anotacija
1865-ieji. JAV pilietinio karo pabaiga. Prieš aštuoniolika metų laivas „Jūros žvaigždė“ prisišvartavo Niujorko uoste. Tuo laivu atplaukusių keleivių duktė keliauja per nusiaubtą Ameriką ieškodama savo jaunesniojo brolio, kuris, kaip daugybė kitų to meto berniukų, buvo įtrauktas į pilietinio karo sūkurį.
Jos kelionė bus reikšminga daugeliui, regis, visiškai tarpusavyje nesusijusių žmonių. Įsimylėjusiam kartografui, gražuolei poetei, maištininkui banditui, buvusiai vergei, pabėgėliui berniukui ir ūmaus būdo revoliucionieriui Džeimsui O’Kifui, vadovavusiam airių imigrantų būriui Sąjungos kariuomenėje, vėliau paskirtam laikinuoju gubernatoriumi į Vakarų kalnų teritoriją. Šioje Teritorijoje susikryžiuoja visos siužetinės linijos, ir viskas susiklosto kitaip, nei tikėtasi.
„Atpirkimo krioklys“ – tai pasakojimas apie karą, neapykantą ir gailestingumą, apie gydančią atlaidumo galią, apie gyvenimą svetimoje žemėje, apie meilę, išbandomą didžiausiais kraštutinumais.
Joseph O’Connor (Džozefas O’Konoras) – šiuolaikinis airių rašytojas (g. 1963 m. Dubline), daugiau nei dešimties literatūriniame pasaulyje itin vertinamų knygų, išverstų į daugelį pasaulio kalbų, autorius. „Atpirkimo krioklys“ – ketvirtas autoriaus romanas, leidžiamas lietuvių kalba. Jau išleista: „Pardavėjas“ (2000), „Kaubojai ir indėnai“ (2005), „Jūros žvaigždė“ (2007).„Atpirkimo krioklys“ – anot kritikų, vienas geriausių rašytojo kūrinių – yra romano „Jūros žvaigždė“ tęsinys, trečioji serijos „Šiuolaikinis Europos romanas“ O’Konoro knyga.
Romane atsiskleidžia nepaprastas autoriaus išradingumas kuriant intriguojantį ir pinklų siužetą. Jam būdinga kinematografiška netikėtų rakursų kaita, savitas vaizdų montavimas, daugiasluoksnė reikšmių ir prasmių struktūra. Kaitaliojant įvairius stilius sukurtas dinamiškas epinis pasakojimas.
...Aš įsitikinęs, kad rašantysis turi siekti ne tiek išreikšti save, kiek išmokti kuo geriau papasakoti istoriją – tokiais žodžiais ir tokia tvarka, kuri yra vienintelė tinkama. Atrodo, paprastas uždavinys, bet man tai sunkiausias gyvenime dalykas.…Literatūra atskleidžia mums pasaulį ir spinduliuoja šviesą. Iš tikrųjų ji kviečia mus išgyventi kito žmogaus skausmą ir laimę. Keistas paradoksas, kad tapatindamiesi su vienu ar kitu personažu, mes geriau pažįstame patys save.
