Nicko Cave‘o (g. 1957) pristatinėti nereikia. Tai - unikalaus skambesio dainų kūrėjas, garsėjantis muzika, kurios neįmanoma priskirti jokiam stiliui, ir ypatingai giliais bei poetiškais tekstais.
Tačiau Nickas Cave‘as taip pat bendradarbiauja su kino menininkais, yra parašęs nemažai filmų garso takelių ir scenarijų, išleidęs ir keletą knygų. Iš jų garsiausia – vienintelis jo romanas „Asilė, pamačiusi angelą“ (1989).
Tai keista ir sudėtinga istorija. Kritikai teigia, kad jos temos glaudžiai susijusios su ankstyvąja The Bad Seeds kūryba. Tai ne tik tragiška, bet ir absurdiškai juokinga knyga. Ir, žinoma, ne šiaip sau paremta Senojo Testamento motyvais, bet ir iš tikrųjų giliai religinga.
Pagrindinis jos veikėjas Jukridas Jukrou pamažu grimzta liūne ir mirties valandą pasakoja savo gyvenimo istoriją. Jis – vienintelis išgyvenęs iš brolių dvynukų, gimusių girtuoklei motinai ir kraupios kilmės bei šiurpių pomėgių tėvui. Vos gimęs, jis savo baisiam apmaudui suvokia esąs nebylys. Tarsi to būtų negana, Jukridui likimas lėmė gimti religinių fanatikų miestelyje, kur kiekvienas sutiktas jam – priešas ir skriaudikas. Tačiau kai priebėgos slaptavietėje ieškantį vargšelį netikėtai aplanko angelas, jis supranta, kad yra Dievo išrinktasis.
Kas jis iš tikrųjų – nuožmus pamišėlis ar šventasis mistikas? Kieno žiaurumas didesnis – šventeivų bendrijos ar visam pasauliui keršijančio psichopato? Ar dora tikrai vertingesnė už gailestį, kas iš tikrųjų yra teisingumas? Atsakymų nesitikėkite. Tikėkitės sukrėtimo iki širdies gelmių, iš kurių kils dar daugiau klausimų.
