Laura Sintija Černiauskaitė (g. 1976) debiutavo 1994 m. apsakymų rinkiniu „Trys paros prie mylimosios slenksčio“. 2003 m. išleido prozos ir dramaturgijos knygą „Liucė čiuožia“. Jos pjesė „Liucė čiuožia" 2004 m. pelnė pirmąją premiją tarptautiniame dramų konkurse Berlyne. Ji pastatyta Vilniuje, Maskvoje, Italijoje, Suomijoje, išleista italų kalba.
Trečioji...
Skaityti daugiau »
Trečioji Lauros Sintijos Černiauskaitės (g. 1976) knyga „Artumo jausmas“ pateko man į rankas beveik be jokios priešistorės. Iki šiol žinojau tik tai, kad autorė turi du vardus, sūnų ir prieš porą metų yra parašiusi sparčiai išpopuliarėjusią pjesę man nepaaiškinamai juokingu pavadinimu „Liučė čiuožia“. Taigi, mano skaitymo netemdė beveik jokios išankstinės...
Skaityti daugiau »
Laura Sintija Černiauskaitė galėtų pretenduoti į lietuviškosios Sagan titulą, kurį būtų galima laikyti komplimentu arba ne visai – įsivaizduojant, kad tai tėra saikingai gražaus, saikingai elegantiško amūro strėlių paveikto stiliaus įvaizdis, neapsunkintas įdomesnių ir naujesnių literatūrinių erdvių paieškų, dvelkiantis paviršutiniškumu. Tačiau ir pats toks...
Skaityti daugiau »
Viena svarbiausių L.S. Černiauskaitės prozos temų laikyčiau moteriškumo transformacijas ir metamorfozes, glaudžiai susijusias su tvirta, grubia šio pasaulio realybe ir sapniškais, trupančiais ano pasaulio vaizdiniais. Regis, rašytoja turi įgimtą poetinę nuojautą, kuri ne tik gaivališka, bet ir tiksli, suvaldoma, – ji taip „susiuva“ Černiauskaitės prozos fragmentus, kad...
Skaityti daugiau »
Iškart turiu pasakyti, kad rašau šališkai, nes ši knyga buvo viena labiausiai mane paveikusių (padariusių įspūdį, įtraukusių, sujaudinusių, etc.) knygų per pastaruosius metus. Prisipažinsiu, balsavau už šią knygą geriausios lietuviškos knygos rinkimuose ir balsuosiu, be jokių abejonių, antrą kartą. "Artumo jausmas" - pats...
Skaityti daugiau »
