Apie knygą
Oskaro Milašiaus "metafizinės poemos" "Ars magna" (1924) ir "Slėpiniai" (1927) - išskirtiniai XX a. Europos literatūros tekstai, savo forma primenantys klasikinius mistinius veikalus.
Nuo meno čia einama metafizikos link, mistinė patirtis susiejama su Alberto Einsteinos reliatyvumo teorijos nuojauta, alcheminiai ir kabalistiniai terminai tarnauja krikščioniškai egzegezei, o visa tai sulydo unikalus poetinis talentas.
Iš prancūzų kalbos vertė Petras Kimbrys
Oskaras Milašius (Oscar Vladislas de Lubicz Milosz; 1877—1939) — aristokratų palikuonis, poetas (rink. „Nuopuolių poema", l 899; „Septynios vienatvės",1906; „Pradmenys", 1911; „Poemos", 1915; „Adramandoni", 1918 ir kt.), dramaturgas („Migelis Manjara", 1913, „Mefibosetas", 1914), romanistas („Meilės įšventinimas", 1910; „Zborovskiai", 1913), filosofas mistikas, diplomatas, politikas. Gimė įvairiatautėje, įvairiakalbėje šeimoje Čerėjos dvare (dab. Vitebsko sr., Baltarusija). 1899 m. apsigyve-no Paryžiuje. Baigė asirologijos ir hebraistikos studijas. 1919 m. viešai pasiskelbė esąs lietuvis. 1920—1925 m. buvo Lietuvos atstovu (Chargė d'Affaires) Prancūzijoje, 1925—1938 m. — Lietuvos atstovybės Paryžiuje patarėju. Propagavo lietuvių kultūrą Vakarų Europoje politiniais, etnologiniais etiudais, vertimais („Senosios Lietuvos pasakos ir pasakojimai", 1930; „Mano motušės pasa-kos", 1933). Mirė Fontainebleau (netoli Paryžiaus).
