Knygos anotacija

Knyga Apglėbiantis mąstymas tęsia fenomenologinės tradicijos aiškinimą ir aiškinimąsi, pradėtą tos pačios autorės studijoje Literatūros fenomenologija (2003), gilina fenomenologinį literatūros supratimą, darydama jį skaidresnį ir plastiškesnį.

Literatūra suvokiama kaip žinanti, taip nepastebimai pakeičiamos kūrinio ir interpretatoriaus santykio galimybės, nebėra interpretatoriaus kaip galios pozicijos, bet yra interpretatorius kaip užsimezgantis santykis. Literatūra kaip fenomenas atsiranda tik esant teksto ir skaitančiojo patirčių atitikimams.

 

Knygoje brėžiama ir bendresnė linija: suklūstama ties pačios kalbos (ne tik literatūrinės) reiškiniu, ties jos pirmine intencija pasakyti kitam ir ties kalba kaip galimybe pačiam save suvokti. Įvardijamos ir fenomenologinės kalbos filosofijos pozicijos.

 

Literatūra įrašoma į humanistikos horizontą. Išplečiamas literatūros teksto supratimas, atsigręžiama į laiškus, nuotraukas, dienoraščius, pačių rašytojų liudijimus.

 

Atskira knygos dalis skirta pagrindinėms fenomenologijos sąvokoms, pabrėžiami literatūros fenomenologijai svarbesni jų aspektai. Keliami klausimai, kuriais skaitytojas kviečiamas aktyviai įsitraukti į svarstomas problemas.

 

Fenomenologija siūlo ir literatūros mokymo strategiją. Tuo ji svarbi mokytojams, mokiniams, studentams. Literatūros mokymas gali turėti patirties gilinimo matmenį ir siektis bendrų humanistinių horizontų.

 

Fenomenologinis santykis su literatūra knygoje vadinamas apglėbiančiu mąstymu. Fenomenologija yra ir tiesiog mokymosi įsižiūrėti, įsiskaityti praktika.

 

Knyga gali būti svarbi literatūros mokymo strategijai, ne tik praplėsti mokytojų, mokinių, studentų akiratį, bet ir motyvuoti literatūros studijas.

 

 

Autorius