LIŪDNI SLIBINAI - tai trys dainuojantys ir muzikuojantys aktoriai, kurie vaizdinės ir teatrinės raiškos priemonėmis bando pademonstruoti atsakymą į klausimą, kaip nuliūdinti lietuvį.
„Liūdni Slibinai“ nėra eilinė Lietuvoje raudančių jaunuolių grupė – tai muzikinė „grupė“, kurios nariai dar nepažįsta natų. Kai natos bus pažintos, tobulėti nebebus kur. „Liūdni Slibinai“ jau seniai peržengė dainuojamosios poezijos žanro ribas, nukulniuodami radikalaus „pirim piririm“ žanro link. Tekstus jauniesiems aktoriams-muzikantams-šokėjams-komikams-dainininkams rašo tokie žymūs poetai kaip Henrikas Radauskas, Šarūnas Banevičius, Sigitas Parulskis, Kestutis Plankas, Juozas Erlickas ir daugybė kitų.
Muzikuojančių aktorių kolektyvas įprato prisistatyti kaip muzikinėje erdvėje nepripažintas mitologinis darinys arba tiesiog jaunų aktorių grupelė, pasižyminti lyties, ūgio bei muzikinių (ir ne tik) nuotaikų įvairove. Ši anaiptol ne šventa trejybė turi šventą tikslą – savo liūdnomis dainomis ir plikomis širdimis raginti kožną lietuvį atsisakyti lengvabūdiškumo ir gyvenimo džiaugsmo. Klavišų, stygų bei visokių barškančių daiktų pagalba tyla virsta muzika, o žodis tampa kūnu: kartais filosofiškai sustagarėjusiu, kartais moteriškai lanksčiu, kartais mažo ūgio. Reikalui esant šie trys veikėjai pasitelkia pagalbon porą profesionalių muzikantų – Batmaną ir Žmogų grojantį viršininku.
„Liūdni slibinai“ šiemet pristatė Tautai savo debiutinį albumą, pavadinimu „Albumas, Raginantis Tautą“. Albumo leidyba susilaukė nemenko visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, ypač tas faktas, kad albumą išleisti padėjo pati Tauta – taip įrodydama jo atsiradimu reikšmę ir svarbą, už ką „Liūdni slibinai“ nenustoja dėkoję. Albume, be Įžangos ir Išžangos pagal Maironio eiles, skamba dar xxx dainos: „aktorius“, „sakai, atstok“, „pilnatis“, „kukutis moko vaiką, kaip paglostyti briedį“, „popierinė daina“, „kamuolys“, „liūdni slibinai“, „pavasarinė daina“, „palikimas“, „jei būčiau gražus“, „tarakonas“ ir „daina, raginanti tautą“.
Slibinų Smegenys – Vaidas Kublinskas (gitara ir balsas) – nuolat filosofiškai kamšo egzistencines skyles ir rūpinasi grupės menine bei išliekamąja verte. Neapdovanotas humoro jausmu, todėl visuomet yra juokingas. Slibinų Širdis – Aistė Lasytė (klavišai ir balsas) – jokių egzistencinių skylių nekamšo ir niekuo nesirūpina. Daug šypsosi ir taip suteikia “grupei” moteriško tyrumo, o grupės vyrams kūrybinės potencijos. Mėgsta šunis. Slibinų Siela – Dominykas Vaitiekūnas (balsas ir barškalai) – moterų džiaugsmas, grupės populiarumo garantas ir nuolat strikinėjantis įrodymas, kad milžiniškai sielai sutalpinti užtenka mažo kūnelio. Batmanas ir Žmogus grojantis viršininku – tai du gedulingai nusiteikę žmonės, kurie esant tinkamoms aplinkos sąlygoms prideda savo tvirtas rankas prie Liūdnų Slibinų “muzikos”, idant ta jų “muzika” nusimestų kabutes ir sakytu “o štai kokia aš mandra muzika be kabučių”. Batmanas (Jonas Lengvinas) tai dažniausiai daro būgnais ir pora lazdų (angl. bat = liet. lazda) , o Žmogus grojantis viršininku (Aušra Murauskaitė) tam reikalui pasitelkia “bosą” (suprask – bosinę gitarą…)
